Tej kwv huam thiab tej xov xwm cuav cuam tshuam txog tus kab mob coronavirus

Tseem muaj tej yam sawv daws tsis paub tseeb thiab nkag siab yuam kev txog cov kev kho tus kab mob coronavirus uas raug qhia thoob ntuj no thiaj tau ua rau muaj kev pom sij loj heev rau zej tsoom thiab tej neeg ntiag tug txoj kev noj qab haus huv thiab txoj kev nyab xeeb. Yog li yog xav los xyuas kom txhob muaj kev totaub yuam kev ces peb ho los mus txheeb xyuas tej xwm txheej uas tej neeg pheej xav tias siv tau zoo ntawd seb ho tseeb los cuav thiab ho pab puas tau tej neeg sawv daws li sawv daws xav tiag.

supermarket

Source: Photo by Anna Shvets from Pexels

Ntiaj teb lub koom haum tswj kev noj qab haus huv tias tib lub caij uas tau muaj tus kab mob COVID-19 tau kis thoob ntuj no kuj tau muaj ib cov xov xwm totaub yuam kiv tau ras los ua nruas to qhov kis mus thoob ntuj no lawm thiab. Tsis hais yuav yog tej xwm txheej cuam tshuam txog tej xov xwm cuav tsis muaj tseeb txog tus kab mob coronavirus no, los yog muaj neeg xav tias yog ib cov tom txwv siv los tsim teeb meem los sis yog tej yam tsis muaj tseeb tib si.



Yog li ntawd yog yuav los xyuas kom tej neeg txhob to taub yuam kev rau tej xwm txheej li tau hais los ntawd, peb tau mus nug zeskasi Sanjaya Senanayake uas yog ib tug kws paub zoo txog cov tshuaj kev kho mob tshuaj thiab tej kab mob sib kis ntawm tsev kawm qib siab Australian National University kom nws tshab txhais tias seb tej kev tshawb fawb tawm los ho xav li cas rau tej kev nkag siab yuam kev uas tseem tsis tau paub tseeb txog tus kab mob COVID-19 no uas raug coj mus faib thiab nthuav qhia rau tej neeg hauv online ntawd ho yog li cas tiag.
cb9fc5fb-3ee7-4712-bc07-b204d16d8d57
Associate Professor Sanjaya Senanayake. Supplied

Myth: Yeej tsis muaj dab tsi tshwm sim tau rau tej hluas uas noj qab nyob zoo txawm tias lawv kis tau tus kab mob coronavirus no, tsuas yog tej laus thiab tej neeg uas yeej muaj ib cov mob twg los ntev lawm xwb thiaj yog cov yuav kis tau tus mob no xwb.

Prof Senanayake: "Peb yeej paub tias tej neeg uas yuav kis tau tus mob COVID-19 no ntau tshaj plaws thaib thaum kis tau lawm mob sab heev yeej yog cov laus neeg uas muaj hnoob nyoog tshaj 65 xyoos los yog 70 xyoo thiab tej neeg uas yeej mob ib hom los yog ntau hom mob los ntev lawm xwb. Tab sis peb yeej tau pom ib cov hluas uas yeej tsis muaj mob los yeej mob sab heev thaum lawv kis tau tus kab mob no lawm thiab yeej raug coj mus kho rau hauv chav Intensive Care Unit (ICU)  los yog kuj tau tas sim neej lawm thiab. Yog li ntawd txawm tias tej hluas tsis muaj mob dab tsi kuj yuav muaj cib fim tshawg tsawg kis tau tus mob no uas yuav tsis ua rau lawv muaj kev phom sij rau lawv txoj siab dab tsi, los lawv yeej tseem kis tau tus mob no, tsis yog tias lawv yuav tsis kis tus mob no hlo li.

"Muaj ib txhia neeg peb paub uas tus kab mob COVID-19 no tau ua rau lawv tas sim neej yeej yog cov tsis muaj mob dab tsi li."

"Ntawm cov neeg tas sim neej  ntau tshaj li 250,000 tus thoob ntiaj teb los ntawm tus kab mob no yeej muaj 20 tus me nyuam yaus twg yog cov tas sim neej lawm thiab. Peb thiaj tsis paub tias seb tej me nyuam no ho puas yog cov neeg muaj mob dab tsi los yog lawv yeej yog cov neeg tau txais kev noj qab haus huv nyob cus plaws."
f3f15b0d-323d-4166-b61c-b8019ab36389
Getty Images

Myth: Cov sab hnub (UV rays) yuav tua tau tus kab mob coronavirus thaum tej neeg mus ziab tshav, yog li yog tias yus mus ziab tshav ces yuav tiv thaiv tau kom yus txhob kis tus mob no.

Prof Senanayake: "Yeej muaj qee cov pov thawj qhia tau tias tej zaum cov sab hnub yuav pab tau cov kab mob khaub thuas, tab sis yeej tseem tsis tau yog ib co pov thawj uas qhia tau meej tseeb tias yog kiag li ntawd tiag. Zoo li yeej muaj ib hom sab hnub hu ua UVC uas tej zaum muaj peev xwm tawm tsam tau nrog tus kab mob coronavirus, tab sis cov sab hnub no muaj kev phom sij loj heev rau tib neeg thiab.

"Ib co sab hnub hu ua Far-UVC yeej raug txheeb xyuas lawm. Tej zaum cov sab hnub no yuav tsis muaj kev phom sij loj rau tib neeg tab sis thiab yeej yog ib cov uas tsim tau kev phom sij rau tej kab mob viruses thiab bacteria; tab sis yeej tseem tsis tau ua tib zoo los teeb txheeb kom paub ntxaws txog tej hais no thiab."

Myth: Noj qej, noj Vitamin D, noj tshuaj ntsuab, thiab tej tshuaj ib txwm siv ntawm yus tsev yuav tiv thaiv tau kom txhob kis tau tus kab mob coronavirus.

Prof Senanayake: "Yeej tseem tsis tau muaj ib cov pov thawj los ntawm cov kev tshawb fawb qhia tau tias tej tshuaj li hais no yuav pab tau tiag. Yog tias koj mloog tau tias noj qej tag es ho ua rau koj mloog tau tias zoo me ntsis lawm ces kuj zoo, tab sis tsis txhob lam noj qej thiab xav tias qej yuav pab koj tiv thaiv kom txhob kis kab mob COVID-19."

Myth: Haus dej kub, haus cawv, haus kua txiv qaub (lemon, lime) yuav pab kom koj lub qa txhob muaj kab mob coronavirus.

Prof Senanayake: "Kev haus dej kub nrog kua txiv qaub yeej pab tau koj lub qa me ntsis tab sis yeej yuav tua tsis tau kab mob virus. Vim dej thiab kua txiv qaub yeej tsis muaj cov taug tshuaj tua tau cov kab mob virus no li."

Myth: Tus kab mob virus no nyob hauv yus lub qa 2-3 hnub ua ntej nws yuav kis hla mus rau yus lub ntsws tab sis yog nyob rau qhov chaw kub kub heev, haus dej kub tom qab kis tau tus kab mob no lawm ces yuav pab tiv thaib kom kuv tsis txhob mob.

Prof Senanayake: "Tus kab mob virus no yeej xub pib ntawm yus lub qa ua ntej thiab ntawm yus lub qhov ntswg, tab sis li peb tau piav txog dej kub dhau los lawm, yeej tseem tsis tau muaj pov thawj tim khawv qhia tau tias tej tshuaj yaug qhov ncauj thiab cov kev haus dej kub no puas tua tau tus kab mob no."

Myth: Yog pheej haus dej tas mus li ces yuav yaug tus kab mob no mus rau yus lub plab thiab lub plab yeej muaj tej taug kua tsib kua zom zaub mov tua tau tus kab mob no thiab tus kab mob no thiab yuav tsis mus rau kuv txoj hlab cua mus rau lub ntsws lawm.

Prof Senanayake: "Tsis muaj pov thawj qhia tau tias muaj tseeb li hais ntawd. Yeej muaj ntau yam laj thawj zoo qhia tau tias yog haus dej ntau yeej zoo rau yus lub cev, tab sis txawm haus ntau los ntshe yuav pab tua tsis tau tus kab mob COVId-19 no. Tej neeg uas kis tau tus kab mob no tseem raug txheeb tau tias muaj tus kab mob no mus nyob rau ntawm lawv tej quav tib si, qhov no txhais tau tias tej kua tsib thiab taug zom zaub mov hauv plab yeej tua tsis tau tus kav mob no."

Myth: Haus tej cawv li cov cawv whiskey yuav tua tau tus kab mob no ntawm kuv lub qa thiab tua tau tus kab mob no.

Prof Senanayake: "Tua tsis tau. Yeej tsis muaj pov thawj qhia tau tias yog haus tej cawv muaj cov feem pua alcohol ntau heev yuav muaj peev xwm tua tau tus kab mob no, tab sis tej cawv no tseem yuav tsim teeb meem phom sij lwm yam rau koj lub cev xwb.''

"Kuv xav tias tos ho muaj tej lus paj lus cua txog cov kev haus cawv no los twb vim yog peb pheej siv cawv coj los tim xyaw nrog rau tej tshuaj ntxuav tes (alcohol sanitisers) uas tua tau tus kab mob no ntawm yus txhais tes tab sis tsuas siv tau rau yus txhais tes xwb tsis yog yuav siv coj mus tua tau tus kab mob no rau sab hauv yus lub nrog cev kiag-vim rau qhov yeej yog 2 yam uas sib txawv heev.''
c2d95e4d-37aa-4f60-8e02-b049d5e31d24
Cov tshuaj ntxuav tes uas muaj cawv xyaw - Getty/Flavia Morlachetti

Myth: Cov tshuaj kho kab mob HIV hu ua PrEP muaj peev xwm pov puag kuv kom txhob kis tus kab mob coronavirus.

Prof Senanayake: "Tos ho muaj cov kev ntseeg tej dab neeg yuam kev li no los yeej muaj ib cov tshuaj kho tus kab mob HIV no uas sib tim ntawm cov tshuaj Lopinavir–Ritonavir uas muaj ib cov neeg ntseeg tias muaj peev xwm tua tau tus kab mob COVID-19. Tab sis raws li tau muaj ib cov kev teeb txheeb uas cia li hais kom ib txhia neeg los koom sim cov tshuaj no uas tau roj mus cej luam rau hauv phau ntawv xov xwm , ces yeej tsis yog li hais ntawd thiab. Tab sis qhov no yeej txhais tsis tau tias tus tshuaj no yuav tsis muaj ib yam taug dab tsi uas yuav tawm tsam tau nrog tus mob no kiag li thiab. Tab sis txawm tias nws yeej muaj ib cov taug tshuaj uas muaj peev xwm tawm tsam tau nrog tus mob COVID-19 no los yeej txhais tsis lwm cov tshuaj kho HIV yuav muaj cov taug tshuaj uas tua tau tus mob no thiab."

Myth: Cov tshuaj kho kab mob npaws yoov tshaj cum hu ua hydroxychloroquine kho tau tus kab mob COVID-19. 

Prof Senanayake: "Ntshe tseem yuav tau ua tib zoo tshawb fawb kom zoo ntxiv, vim rau qhov tias txawm thaum sim hauv tej chaw sim laboratory es tus tshuaj no tawm tsam tau nrog tus kab mob virus no thiab yeej tau muaj ib cov kev sim tau qhia tias zoo li tej zaum tus tshuaj no tua tau tus kab mob coronavirus no lawm, thiab yeej tsim teeb meem los yog tswj tau tus kab mob no zoo kawg, tab sis kuj yeej tseem muaj lwm cov kev teeb txheeb qhia tias yeej tua tsis tau tus kab mob virus no li."

"Thiab lwm yam teeb meem muaj cuam tshuam txog tus tshuaj hydroxychloroquine no mas yog siv lawm tseem muaj lwm yam teeb meem cuam tshuam rau tus neeg ntawd thiab xws li ua rau muaj teeb meem cuam tshuam rau lub plawv thiab lub plawv ntoj tsis xwm yeem."

Myth: Yog da dej ub yuav pab tiv thaiv kom tus kab mob txhob kis rau yus.

Prof Senanayake: "Tsis muaj pov thawj tim khawv qhov twg los qhia tau meej tseeb tias yog da dej kub tas mus li puas yuav pab tiv thaiv tau kom txhob kis tus kab mob no.''

Myth: Siv cov dej qab ntsev coj los yaug yus lub qhov ntswg yuav pab tiv thaiv tau kom txhob kis tus kab mob coronavirus.

Prof Senanayake: "Yog tias koj txhaws qhov ntswg, ces tej zaum kev siv cov dej qab ntsev los yaug koj lub qhov ntswg tsuas pab kom koj dim pab txhob txhaws qhov ntswg xwb, tab sis yeej pab tua tsis tau tus kab mob coronavirus.

Myth: Cov 5G mobile networks yuav ua rau kis tus kab mob COVID-19.

Prof Senanayake: "Kuv yeej tseem tsis tau nkag siab li tias ua li cas tej zaum cov 5G technology no ho yuav kis tau tus kab mob virus no; vim yeej yog tej yam tsis txaus ntseeg hlo li. Vim yeej muaj tus kab mob COVID-19 no tseem tab tom sib kis rau ntau lub teb chaws thiab ntau cheeb tsam hauv ntiaj teb no uas tsis muaj cov 5G mobile networks siv thiab.''

Myth: Cov 5G mobile networks ua rau peb lub cev tsis muaj zog tua kab mob (weaken the immune system) ces thiaj yog ib cov laj thawj ua rau tus kab mob COVID-19 no kis thoob ntuj.

Prof Senanayake: "Tsis muaj pov thawj qhia tau tias cov zog ntawm cov 5G mobile networks yuav muaj zog txob theem ua rau tib neeg lub cev tsis muaj zog tiv thaiv nws tus kheej."
badd72b6-e31c-4d61-97a8-451857799b52
Getty Images

Lus nug: Puas kis tau kab mob yog kuv mus tsham kiab tsham khw?

Prof Senanayake: "Raws li peb cov tej tswv yim thiab cov kev xav lawm mas peb yeej paub tias tus kab mob coronavirus no kis tau los ntawm tej qaub ncaug thiab kua ntswg thaum ib tug neeg twg uas kis tau tus mob no hnoos los yog txham paug rau tej npoo chaw uas nws muaj peev xwm muaj sia nyob tau thiab tus kab mob ntawd tsis tuag. Yog li tej zaum koj kuj yuav kis tau tus mob no thiab yog tias koj mus kov tau tej chaw los yog tej khoom ntawm tej kiab khw li tej laub siv thauj khoom, tej pob tawb los yog tej chaw them nyiaj yuav khoom ntawd los kuj tau thiab.

"Yog li ntawd tsis hais lub caij twg uas koj tawm tsev mus rau ib qho chaw ntawm ioj lub zos ces yeej muaj tus kab mob COVID-19 no nyob ib puag ncig koj, yog li ntawd thiaj tsim nyog peb yuav tau ua tib zoo xyuas kom meej tias peb siv cov tshuaj ntxuav tes muaj cawv xyaw los ntxuas ts kom huv si tas mus li."

"Tab sis txawm tias yus kov tau tus kab mob rau ntawm yus ob txhais tes lawm los, qhov no yeej txhais tsis tau tias yus kis tau tus kab mob no kiag lawm. Yus yeej tseem muaj cib fim los cheem kom tus kab mob no txhob kis rau yus tau yog tias yus ntxuav tes, yog li ntawd yus thiaj yuav tsum tau siv cov tshuaj ntxuav tes muaj cawv xyaws los ntxuas tes, thiab tom qab ntxuav tes tas lawm txawm yus xuas tes kov yus tej qhov ncauj, qhov ntswg thiab qhov muag los twb tsis uaj kab mob ntawm yus txhais tes kis tau rau yus lawm."

Lus nug: Yog muaj ib tug neeg kis tau tus mob COVID-19 txham deb ntawm kuv es puas ua rau kuv kis tau tus kab mob COVID-19 no?

Prof Senanayake: "Tau muaj ib cov kev tshawb fawb yeej tau qhia tias yog tis koj hnoos los yog txham thiab ho kis tau tus kab mob no lawm ces tus kab mob no yuav nrog tej kua ntswg thiab tej qaug ncaug uas koj hnoos thiab txham ntawd ya mus deb txog li 8 metres diam, tab sis tseem yog tib cov kev tshawb fawb txog tej no xwb thiab. Tab sis txawm li cas los peb xav tias yog yus nyob nrug ntawm ib tug neeg li 1.5 metres lawm ces thaum tus neeg ntawd hnoos los sis txham los yeej tsis muaj peev xwm ua tau rau yus kis tus kab mob coronavirus no."

Lus nug: Yog tias ib tug neeg uas twb kis tau tus mob COVID-19 o lawm tab sis nws ho tsis hnoos los yog tsis txham li es tus neeg ntawd ho puas muaj peev xwm kis tau tus mob no rau lwm tus neeg thiab?

Prof Senanayake: "Yog tham txog qhov tias seb peb ho nyob ze ib tug neeg npaum li cas ntawd, ces raws li cov kev xav ntawm tej dej num tswj kev noj qab haus rau zej tsoom xav lawm ces, muaj 2 lub ntsiab lus xws li: yog tias koj nrog tus neeg twg mob tus mob COVID-19 no sib tham tim ntsej tim muag ntev txog li 15 ntiag tiv (minutes) lawm los yog koj nrog tus neeg no nyob tib chav, los yog ib qhov chaw ntom nti ntev tshaj 2 teev txawm tias koj yuav nyog nrug ntawm nws 1.5 metres ces tej zaum kuj yuav kis tau tus mob no thiab."

Lus nug: Puas yuav kis tau tus kab mob COVID-19 no los ntawm tej npoo chaw thiab ib qho qhov twg thiab?

Prof Senanayake: "Muaj kev phom sij tsawg heev uas yuav ua rau ib tug neeg twg kis tau tus kab mob no ntawm ib thaj npoo chaw qhov twg, tab sis tej zaum kuj yuav muaj peev xwm kis tau thiab yog tias yus ho mus tuav los yog kov raug tej npoo tej chaw tej khoom uas muaj kab mob virus ntau heev paug rau tej npoo ntawm tej khoom ntawd. Tsuas yog li hais no xwb tej zaum thiaj yuav muaj kev phom sij loj tau rau yus xwb, tab sis yog tus neeg mob ntawd twb kom tej khoom yog tej npoo ntawm ib cov khoom thiab ib thaj chaw twg los tau 2 hnub lawm, ces tej zaum yeej tsis muaj tus kab mob nyob rau tej chaw ntawd lawm; thiab tej zaum yuav muaj tau teeb meem pheej hmoo tsawg dua rau yus lawm."

Lus nug: Tus kab mob COVID-19 no muaj sia nyob tau ntev rau ntawm tej khoom, tej npoo rooj tog los yog tej chaw ntev npaum li cas los yog ho nyob ntawm yus txhais tes ntev npaum li cas?

Prof Senanayake: "Peb yeej paub tias tus kab mob virus no yeej muaj sia nyob tau ntawm cov npoo khoom uas yog tooj ntev txog li 4 teev, nyob tau ntawm tej ntawv thiab cov thawv ntawv ntim khoom ntev txog li 1 hnub, thiab muaj sia nyob tau ntawm cov hlau dawb uas tsis xeb (stainless steel) thiab tej roj hmab (plastic) ntev txog li 3 hnub. Tab sis peb yeej tseem tsis tau paub tias tus kab mob no ho nyob rau ntawm peb txhais tes ntev npaum li cas."
b9dfb2c3-51a4-42c2-85f4-b19b543f8d50
Pexels

Tej neeg nyob ntawm nroog Melbourne yuav tsum tau nyob twj ywm hauv tsev li nom tswv tau haias thiab tsuas tawm tsev mus yuav khoom noj khoom haus tseem ceeb, mus kawm ntawv, mus ua hauj lwm, mus ua exercise los yog mus tu saib xyuas lwm tus neeg xwb. Tsis tas li no los nom tswv yeej tau taw qhia kom siv ntaub khwb qhob ncauj thaum lawv mus rau zej tsoom tej chaw thiab. Mus txheeb tau tej xov xwm koj yuav tsum tau paub txog tus kab mob COVID-19 ntawm tej xeev tau ntxiv ntawm no.

Tej neeg nyob ntawm teb chaws Australia yuav tsum nyob kom nrug ntawm lwm tus neeg li 1.5 metres. Thiab mus txheeb ntxiv seb koj lub xeev ho muaj cov kev txwv tsis pub tej neeg sib sau li cas ntxiv.

Yog tias koj tau khaub thuas thiab muaj yam ntxwv mob, ces nyob twj yim hauv tsev thiab npaj hu xov tooj nrog koj tus kws kho mob tham los yog hu rau lub koom haum Coronavirus Health Information Hotline tus xov tooj 1800 020 080 tham seb yuav mus sim seb puas kis tus kab mob coronavirus no tau li cas.

SBS yeej tsim tau cov xov xwm ua 63 hom lus qhia txog tus kab mob no thiab koj muaj peev xwm mus txheeb xyuas tau ntawm sbs.com.au/coronavirus.

Mloog tau SBSHmong rau hnub zwj Teeb (Thursday) thaum 6 pm AEDT thiab hnub zwj Hnub (Sunday) thaum 11 am AEDT los yog koom tau ntxiv ntawm SBS Hmong Facebook thiab subscribe los sis yog download thiab mloog tau ntau cov podcasts (xov xwm ua suab) ntawm Google podcasts, Spotify, thiab Apple podcasts los yog download SBS Radio App kom koj mloog tau SBS Hmong.




Share
Published 27 June 2020 12:56am
Updated 12 July 2020 12:28pm
By Chiara Pazzano
Presented by Vixay Vue
Source: SBS


Share this with family and friends