Ib tug kws paub zoo txog kab mob sib kis tshab txhais txog: Kab mob Delta, tshuaj vaccine cov kev nyab xeeb thiab siv tau hauj lwm zoo:

Vim li cas tus kab mob Coronavirus Delta no thiaj sib kis tau sai ua luaj? Sanjaya Senanayake tshab txhais txog cov laj tawj tias vim li cas thiab teb ib cov lus nug txog tej kab theem raug kho ntawm tsev kho mob, tshuaj vaccine cov kev nyab xeeb thiab tej tshuaj no ua hauj lwm zoo npaum li cas thiab tej xwm txheej kab mob COVID sib kis ntev heev no.

Olympic Park vaccination hub

Source: James Gourley - Pool/Getty Images

Tus kab mob Delta variant tau ua rau muaj ib cov teeb meem nyuaj tshiab rau Australia thiab ntau lub teb chaws hauv ntiaj teb no.

Thaum xub mas yeej paub tias tus kab mob no hu ua B.1.617.2, thiab raug xub txheeb tau ntawm teb chaws India rau lub 2 hlis ntuj (2021), uas tau ua rau muaj neeg sib kis coob heev.

Raws li lub koom haum , uas sib faib tej xov xwm txog kab mob corona thiab tus kab mob npaws ntawd ces tus kab mob uas tau hloov tshiab no twb yeej raug txheeb tau tias twb tau kis rau 78 lub tebchaws lawm, thiab yeej tau muaj neeg sib kis tus mob no coob heev rau ib lub caij twg ntawm teb chaws Askiv, India thiab Russia.

Tab sis  ntawm Australia, peb thiaj tau nug Sanjaya Senanayake, uas yog ib tug kws kho mob paub zoo txog kab mob sib kis ntawm Canberra Hospital thiab kuj yog ib tug Associate Professor ntawm tsev kawm qib siab Australian National University Medical School kom tshab txhais tias tus kab mob no sib kis li cas thiab piav kom meej kiag txog cov kev nyab xeeb ntawm tej tshuaj vaccine thiab tham txog nqe tias ho siv puas tau hauj lwm zoo npaum li cas.
Kituo cha chanjo katika kitongoji cha Lakemba
A health worker is seen in a medical centre in Lakemba which offers COVID-19 vaccines on July 22, 2021 in Sydney, Australia. Source: Jenny Evans/Getty Images

Tus kab mob Delta variant kis li cas, thiab tej neeg ho nyob ze lwm tus ntev npaum li cas thiaj kis tau tus mob no?

Professor Senanayake: Tus kab mob Delta variant no los yeej tseem yog tib tug kab mob SARS-CoV-2 virus uas tau ua rau tej neeg kis tau tus kab mob COVID-19 txij li tau pib muaj tus mob no sib kis. Tsuas yog tias ho yog tus kab mob uas sib kis tau yooj yim dua xwb.

America lub koom haum tswj thiab tiv thaiv kab mob yeej paub tias tus virus no kis tau ntawm 3 txoj xub ke tseem ceeb:

Haus cov cua muaj tej teev qaub ncaub me me uas muaj tus kab mob no. Thiab cov kev nyob ze li 1 txog 2 metres ntawm ib tug neeg uas kis tau tus mob no lawm ces yuav raug kev phom sij kis tau tus mob no tshaj plaws vim muaj tej teev qaub ncaug thiab tej kua ntswg me me no ntau heev. Tab sis tej hais no mas feem ntau yog cov chaw nyob rau hauv ib chav ntom nti uas tsis muaj cua hloov.

Nqus cov teev qaub ncaug los yog kua ntswg uas tus neeg kis tau tus kab mob no ntxham los yog hnoo rau koj lub qhov ntswg, paug rau koj lub qhov ncauj los sis yog qhov muag (piv txwv li., 'txaws loo thiab txuag rau', los yog raug hnoos paug rau).

Xuas koj txhais tes tsis huv uas muaj cov teev qaug ncaug kua ntswg ntawm tej npoo rooj npoog tog los sis ib yam npoo khoom dab tsi uas muaj tus kab mob virus coj mus kov koj lub qhov ncauj, qhov ntswg los yog qhov muag.

Yog nug txog tias yuav nrog tus neeg kis tau tus mob no nyob ua ke (nyob ze) ntev npaum ki cas es thiaj mam li kis tau tus mob no ces cov lus hauv qab no yog cov :
 
  • "nyo 2 lub ntsej muag los nyob sib tim ntsej tim muag nrog tus neeg kis tau tus kab mob no rau ib lub caij twg los yog tau koom nrog tus neeg kis tau tus mob no nyob ntev txog 1 teev rau ntawm ib thaj chaw tsis muaj cua hliv rau lub caij nws muaj peev xwm kis tau kab mob virus rau lwm tus.
  • '' tau mus rau ib qho chaw los yog ib thaj chaw uas tej zaum yuav muaj cib fim kis tau kab mob ntau heev piv txwv li mus rau tej chaw ua koom txoos uas muaj neeg kis kab mob coob.
Tus kab mob Delta variant yog tus kis tau zoo dua lwm cov kab mob virus uas tau xub kis thaum ntxov.
Piv txwv li, 2 tug neeg uas xub kis tau tus kab mob uas kis ntawm Wuhan yuav muaj peev xwm kis tau rau 5 tug neeg ntxiv; tab sis yog 2 tug neeg kis tau tus mob Delta variant ces muaj peev xwm kis tau rau 10 tus neeg tshiab.

Los sis yog, txhais tau tias muaj peev xwm kis tau zoo tshaj 2 npaug lawm. Peb kuj tseem pom muaj tej xwm txheej uas tej neeg kis tau tus mob Delta variant no tau kis rau lwm tus neeg uas tsuas hla los yog dua kev nrog lawv tib pliag ntshis xwb thiab.

Tej neeg yuav tiv thaiv kom tus kab mob Delta varient txhob sib kis ntxiv li cas?

Professor Senanayake hais tias: Muaj ntau txoj xub ke koj muaj peev xwm ua tau'

1. Yog koj muaj cov yam ntxwv uas tej zaum yuav yog tus mob COVID-19, ces tsis hais yuav mob me ntsis xwb, los xav kom koj mus sim thiab cais koj tus kheej ntawm tsev kom paub tias tsis kis tus mob no tso. Vim rau qhov yeej pom tias tus mob Delta variant no ua rau tej neeg muaj tej yam ntxwv mob dog dig xwb yog piv rau tej kab mob virus sib kis thaum tseem ntxov; yog li ntawd, tej zaum tej yam ntxwv li los ntswg, mob qa los yog mob taub hau kuj yuav yog cov yam ntxwv qhia tias yog kis tau tus mob Delta variant thiab. Thiab cov kev ua npaws kub ib ce, hnoos los yog muaj tus kab mob COVID-19 no lwm cov yam ntxwv tshwm sim ntxiv thiab.
 
2. Siv lub app QR code tsis hais lub caij twg uas koj mus rau ib qho chaw twg. Cov kev ua li no yuav pab kom txheeb tau tej neeg yooj yim yog tias muaj kab mob sib kis, thiab tej zaum kuj yuav pab kom koj tsis txhob kis tau tus kab mob COVID-19 no rau lwm tus neeg.
 
3. Txhob mus koom nrog tej neeg pheej sib sau coob coob ua ke tib pab yog muaj peev xwm lug tau.
 
4. Ua raws li nom tswv tswj kev noj qab haus huv cov kev taw qhia rau ntawm koj thaj chaw li cov kev siv ntaub npog qhov ncauj ntawd.
 
5. Xyaum nyob kom nrug los yog txhob nyob ze nrog lwm tus neeg raws li qhov koj muaj peev xwm ua tau.
 
6. Siv soap thiab dej los ntxuav tes kom huv tom qab mus tsev plob los, thiab ua ntej los yog tom qab noj mov tag. Yog tsis muaj dej thiab soap ces siv cov tshuaj ntxuav tes muaj cawv xyaws los ntxuav tes (Hand sanitiser).
 
7. Mus hno tshuaj vaccine tiv thaiv tus kab mob COVID-19.
vaccination pfizer
Staff are seen preparing Pfizer vaccine doses inside the Melbourne Showgrounds COVID-19 Vaccination Centre on July 20, 2021 in Melbourne. Source: Daniel Pockett/Getty Images

Kab mob COVID-19 tej teeb meem muaj rau txoj kev noj qab haus huv

Puas yog tus kab mob COVID-19 muaj peev xwm ua rau tej neeg tseem hluas thiab tau tsis muaj mob mob sab heev thiab?


Professor Senanayake: Yog kaw, tej hluas thiab cov neeg uas yeej tsis muaj mob los yeej mob hnyav heev los sis yog tuag tau yog tias kis tau tus kab mob COVID-19.

Tus kab mob COVID-19 uas tseem kis coob heev rau tej neeg ntawm NSW ntawd, ces peb yeej paub tias muaj ib co neeg tseem hluas heev thiab muaj ib tug hluas nyuam qhuav tiav hluas yeej raug coj mus kho rau hauv chav kho cov neeg mob sab (Intensive Care Unit -ICU) vim tus mob COVID-19 ua rau lawv mob sab heev.

uas tau mus txheeb 601,124 tus neeg tas sim neej los ntawm tus kab mob COVID-19 no, ces lawv pom tau tias muaj tej neeg tas sim neej txog 28,354 tus neeg (los yog txog 4.75%) ntawm tej neeg tas sim neej no yog cov neeg muaj hnoob nyoog 18 txog 49 xyoos. Yog li ntawd txawm tias yeej tias tsis yog ib cov xwm txheej uas pom muaj tej hluas tas sim neej tas mus li los tus kab mob no yeej muaj peev xwm ua rau tej hluas tuag thiab."

Yog li tej cib fim dab tsi yuav ua rau ib tug hluas thiab ib tug neeg tsis muaj mob dab tsi yuav raug coj mus kho mob ntawm tsev kho mob thiab hauv chav ICU?

Professor Senanayake: Yeej muaj tej neeg txog li 38%  ntawm teb chaws America uas muaj hnoob nyoog 20 txog 54 xyoos raug coj mus kho mob rau tom tsev kho mob vim kis tau tus kab mob COVID-19.

muaj tej neeg mob sab heev txog li 12% (los sis 1 tug ntawm 8 tus neeg twt) ntawm cov neeg hnoob nyoog 20 txog 44 xyoos yeej raug coj mus kho hauv chav ICU vim kis tau tus mob COVID-19."

Puas muaj cov feem pua qhia txog cov kev phoj sij yuav ua rau tej neeg kis tau kab mob COVID-19 raug coj mus kho rau hauv tsev kho mob rau tej neeg muaj hnoob nyoog sib txawv thiab?

ProfessorSenanayake yeej tau xyuas txog cov kev raug coj mus kho ntawm tsev kho mob thiab cov kev phom sij ua rau muaj kev tas sim neej ntawm cov neeg hnoob nyoog 18 txog 29 xyoos thiab.

Kab mob COVID-19 puas muaj peev xwm ua rau ib tug neeg lub cev puas ntev?

Professor Senanayake: Txawm tias zoo li tus kab mob COVID-19 kis rau peb los ntev lawm, tab sis yeej nyuam qhuav yog lub sij hawm 1 xyoos 6 hlis xwb. Yog li ntawd peb tseem tab tom kawm kom paub tias seb tus kab mob no ho tsim tau teeb meem dab tsi ntev ntxiv rau peb.

Tab sis yeej muaj ib cov xwm txheej hu ua 'Long COVID' los yog 'Post-acute COVID-19 Syndrome', uas yog ib cov yam ntxwv mob uas txawm zoo lawm los yeej tseem muaj qee yam teeb meem rau ib txhia neeg uas kis tau tus mob no.

Tej yam ntxwv hais no ces yeej ua rau muaj kev nyuaj siab thiab muaj teeb meem rau lub cev ntaj ntsug li mob taub hau, mob pob qej txha, mob nqaij, plawv dhia ceev, muaj kev nyuaj siab thiab txhawj xeeb. Hos ib txhia neeg ces yeej muaj tej teeb meem li hais no ntau hli tom qab uas lawv zoo ntawm tus mob COVID-19 no lawm.

ces pom tau tias tsis tas yuav tau tus mob COVID-19 uas mob sab sab heev es mam li raug cov yam ntxwv mob "Long COVID" symptoms no.

Txawm tej neeg 19% uas yeej tsis muaj yam ntxwv mob dab tsi li, thiab 27% ntawm tej neeg uas muaj tej yam ntxwv mob me ntsis xwb los yeej muaj tau cov yam ntxwv mob uas yuav mob tau ntev no thiab."
Health care workers wait in observation after receiving their COVID-19 vaccinations at the Westmead Hospital Vaccination Hub on March 1, 2021 in Sydney.
Health care workers wait in observation after receiving their COVID-19 vaccinations at the Westmead Hospital Vaccination Hub on March 1, 2021 in Sydney. Source: Dean Lewins - Pool/Getty Images

Tej teeb meem cuam tshuam muaj nrog tej tshuaj vaccines.

Yeem tau muaj cov teeb meem ntshav khov (Thrombocytopenia syndrome -TTS) cuam tshuam nrog cov kev hno cov tshuaj AstraZeneca vaccine tab sis ho yog dab tsi thiab ho yuav muaj tau cib fim raug lwm yam teeb meem cuam tshuam no ntau npaum li cas?

Professor Senanayake: Tam sim no ces raws li tau qhia ces muaj cov kev phom sij cuam tshuam txog cov kev siv tus tshuaj vaccine nod li hauv qab no:

  • Muaj 2.6 tus neeg ntawm 100,000 tus uas muaj hnoob nyoog qes dua 60 years; thiab

  • Muaj 1.7 tus neeg ntawm 100,000 uas muaj hnoob nyoog 60 xyoo los yog siab txhaj ntawd. 

  • Thiab muaj 1 tug neeg ntawm 1,200,000 tus uas yuav tas sim neej (Tsuas muaj 5 tug neeg ntawm 6.1 million tus thiaj tas sim neej los ntawm cov kev hno thawj koob tshuaj AstraZeneca vaccine xwb).

Tsuas muaj tej xov xwm tsawg tsawg qhia tias muaj cov teeb meem plawv o (myocarditis) los yog o rau daim phiaj ziam qhwv lub plawv (pericarditis) tom qab hno tshuaj Pfizer koob 2 tag lawm. Tab sis ho yuav muaj cib fim ntau npaum li cas yuav raug tej yam ntxwv mob no?


Professor Senanayake: Kuj muaj ib cov kev xav paub thiab tias tus tshuaj puas muaj peev xwm muaj tau tej teeb meem no thiab.

Tab sis yeej pom tau tias tsuas muaj ib cov xwm txheej tshwm sim tsawg tsawg rau cov neeg piv rau tej neeg coob tshaj 177 million tus uas tau hno tej tshuaj no yam tsawg li ib koob. Thiab feem ntau mas yeej yog tej tub hluas nyuam qhuv nto nraug los yog tej hluas hnoob nyoog 16 xyoo thiab siab tshaj ntawd feem ntau xwb. Tsis tas li no los tej neeg raug tej yam ntxwv no los tsuas muaj ib ntus xwb so xwb ces yeej zoo tuaj lawm. Thiaj tsuas muaj ib txhia neeg yuav tau coj mus kho mob xwb.

Thiaj yog tej yam tseem ceeb yuav tau nco tias tus kab mob COVID-19 no yog tus yuav tsim tej teeb meem ua rau plawv o los yog daim phiaj ziam qhwv plawv o ntau dua yog piv rau cov tshuaj Pfizer vaccine ntawd.

Puas yog tej txiaj ntsim yuav tau los ntawm cov tshuaj AstraZeneca thiab Pfizer vaccine ntawm ntau tshaj cov kev yuav ua rau tej neeg mob sab los yog ua rau tuag tau los ntawm tus kab mob COVID-19? Thiab ho puas muaj statistics qhia txog tej no?

Professor Senanayake: ATAGI yeej yog tus paub zoo txog cov tshuaj vaccine thiab taw qhia rau tsoom fwv.  tag nrho tej neeg Australia muaj hnoob nyoog  60 xyoo los yog siab tshaj ntawd yeej tau txais txiaj ntsim ntau yam los ntawm tus tshuaj AstraZeneca vaccine ntau tshaj tej teeb meem phom sij yuav muaj tau los ntawm tus tshuaj no lawm. ATAGI yeej tau los txheeb txog 3 cov xwm txheej sib txawv ntawm cov kab theem kis tau tus kab mob COVID-19 hauv tej zejzog.

Yog li lawv thiaj tau xaus lus tias tej txiaj ntsim yuav tau txais los ntawm cov kev hno tshuaj AstraZeneca vaccine kom muaj peev xwm tiv thaib kom tsis txhob mob tus mob COVID-19 sab no ntau tshaj tau teeb meem phom sij ib yam dab tsi theem nrab mus txog theem phom sij loj rau TAG NRHO txhuas tus neeg muaj hnoob nyoog (tsis yog tej laus nkaus xwb).

Los sis hais tau tias, nyob rau lub caij uas tseem muaj tus kab mob uas tsis muaj tus tshuaj Pfizer vaccine txaus siv ntawd, ces ATAGI yeej tau hais kom tej neeg hnoob nyoog qes dua 60 xyoo rov qab los ua tib zoo txheeb txog tej txiaj ntsim yuav tau los ntawm cov kev hno tus tshuaj AstraZeneca COVID-19 vaccine piv rau tej kev phom sij muaj tsawg tsawg ntawd thiab. Qhov no txhais tau tias koj yuav tsum tau sab laj nrog koj tus kws kho mob."

Ho muaj tej yam ntxwv mob cuam tshuam uas pom tas mus li los yog pom muaj ib ntus cuam tshuam txog 2 hom tshuaj vaccines no li cas xwb?

Professor Senanayake: Raws li yeej tau muaj tau muaj , ces tej yam ntxwv uas pom muaj tas mus ces tsuas yog tej yam ntxwv hauj sim li peb xav xwb. Xws li mob taub hau, mob nqaij, ua npaws, ib ce tshee na, thiab mob mob rau ntawm tej qhov koob xwb.

Tej tshuaj vaccine no puas tau txais kev nyab xeeb rau tej poj niam xeeb me nyuam?

Professor Senanayake:  tus tshuaj Pfizer vaccine yeej yog ib tug tshuaj uas hno rau tej poj niam xeeb me nyuam. Tab sis cov kev muaj me nyuam kuj yog ib cov kev phom sij ntau dua uas yuav ua rau mob tus kab mob COVID-19 sab heev thiab yuav muaj cib fim rau rau yug tus me nyuam ntawd ntxiv dua lub caij tsim nyog yug.
olympic park vaccine
Emergency services and health workers receive their COVID-19 vaccine at the Olympic Park Vaccination Centre on May 10, 2021 in Sydney. Source: Nick Moir - Pool/Getty Images

Tshuaj vaccines cov kev siv tau hauj lwm

Puas muaj cov kab theem teev qhia tau tias cov kev hno tus tshuaj AstraZeneca thiab Pfizer vaccine ho tawm tsam tau nrog tej yam ntxwv mob ntawm tus kab mob Delta variant tau zoo npaum li cas rau thawj koob thiab koob ob ntawd?

Professor Senanayake: yeej tau qhia lawm tias yog hno txwm w koob tshuaj AstraZeneca thiab Pfizer vaccine lawm ces yuav pab tiv thaiv kom tsis txhob muaj cov yam ntxiv mob los ntawm tus kab mob COVID-19 no txog li 74.5% thiab 88% sib law liag. Tej no kuj yog ib qho zoo.

Thiab qhov tseem ceeb tshaj, ces yog hno tib koob tshuaj ntawm 2 yam tshuaj no xwb ces kuj tsuas tiv thaiv tau yus txog li 30.7% xwb. Thiaj yog tej yam tseem ceeb heev uas yuav tau mus hno kom txwm 2 koob. Vim yog hno ib koob xwb ces yeej tsis tshua tau hauj lwm pes tsawg.''

How effective are the AstraZeneca and Pfizer vaccines in preventing hospitalisation with the Delta variant?

Professor Senanayake:  yeej tau qhia lawm tias yog hno txwm 2 hom tshuaj no 2 koob kiag lawm ces yuav muaj peev xwm pov puag tau ntau tshaj 90% kom tsis txhob raug coj mus kho mob yog thaum kis tau tus mob COVID-19 no. Qhov nod yog ib qho statistics tseem ceeb heev thiab qhia tau txog tej txiaj ntsim yuav tau txais los ntawm cov kev hno cov tshuaj AstraZeneca los yog cov tshuaj Pfizer vaccines no.


Cov kev cais, kev ntoj ncig, tej clinics sim thiab cov nyiaj pandemic disaster payment

Tej nom tswv xeev yog cov los ua tus tswj cov kev cais tej neeg thiab hais kom tej neeg mus sim seb puas kis kab mob coronavirus, uas koj muaj peev xwm txheeb tau raws li cov xeev hauv qab no:



Yog tias koj xav mus txawv teb chaws, ces tej zaum koj muaj peev xwm thov ntaub ntawv hauv online seb tej zaum nom tswv puas zam thiab pub koj mus. mus txheeb tej xov xwm txog tej lus zoj khi uas pub tej neeg tawm ntawm teb chaws Australia mus.

Tsis tas li no los yeej muaj ib cov cai coj los siv tswj pej kum haiv tej fij dav hlau ib ntus uas nom tswv yeej los txheeb xyuas tas mus lis thiab kho dua tej cai no tshiab uas koj muaj peev xwm mus txheeb tau ntawm lub vas sab .


 




Mus txheeb lub koom haum NSW Multicultural Health Communication Service tej xov xwm txhais ua ntau hom lus qhia txog:


Tej clinics sim ntawm cov xeev:


 
 

Xov xwm qhia txog tej nyiaj pab cuam Pandemic Disaster ntwm cov xeev:


 
 

Share
Published 1 August 2021 9:38pm
By Chiara Pazzano
Presented by Vixay Vue


Share this with family and friends