Yog thaum ib nkawm txij nkawm ua lub neej tsis tsheej thiab sib tso thiab sib nrauj lawm ne ho yuav sib faib tej cuab yeej cuab tam, qub txeeg qub teg, vaj tse, me nyuam, tsheb thiab nyiaj txiaj li cas.
Kws Liag Xyooj hais tias 'thaum yus pib yus lub neej ne yus ho nqa tau dab tsi los, thiab yus ho ua niam txiv los yog ua ib khub hluas nkauj hluas nraug nyob ua ke ntev npaum li cas lawm.'
'Yog nyob ua ke tsis ntev ces kuj yooj yim thiab tsuas faib raws li tej cuab yeej cuab tam uas ib tug twg nqa los xwb. Hos yog tias yeej ua txij nkawm los ntev los yog tau nyob ua ke ntev lawm ces tej cai tswj tej cuab yig (Family laws) los yog tsev hais plaub yeej hais kom muab tej qub txeeg qub teb faib kom sib npaug,
''Txawm tias ib tug mus ua hauj lwm ib tug nyob tsev ua hauj lwm tus vaj tse, tu tub ki. Ces yeej yuav xam txog tag nrho tej no tsis yog tias tsuas xam tias leej twg khwv tau nyiaj ntau npaum li cas los rau tsev neeg ces yuav muab ntau rau tus ntawd xwb. Tab sis yeej ntsuam tias tus niam tsev txiv tsev uas tsis ua hauj lwm sab nrauv uas nyob hauv tsev los yeej ua hauj lwm hauv tsev pab lub neej tib si. Ces yuav tsum tau tshuam tag nrho tej no ua ntej yus yuav npaj mus hais yus rooj plaub''.
Kws Liag qhia tias 'Ib qho tseem ceeb tshaj plaws mas xav kom tsis txhob zais los yog txhob muag tej qub txeeg qub teb no es tsis xav muab coj los sib faib raws kev cai vim tsev hais plaub yuav xav tsis zoo rau yus thaum yus hais yus rooj plaub.''
Nws kuj qhia ntxiv tias yog tias li cas los yeej yuav sib tso sib cais tsis nyob ua ke lawm mas yuav tau qhia rau yus tus khub/tus txij nkawm ib tog twg tias: 'txij hnub no mus ces wb tej nyiaj wb khwv tau ces yuav coj mus khaws cia li cas. Thiab teev tseg cia rau ntaub ntawv kom thiaj paub tias txij hnub no mus rau yav tom ntej yus ho khwv tau li cas lawm. Hos tej tseem koom ua txij nkawm los kuj yuav tau teev kom meej tias ob leeg khwv tau li cas tseg thiab.'
'Lawv yeej tsis saib tias ib tug yuav khwv tau ntau dua ib tug yuav khwv tau tsawg li cas, txawm tias nkawv khwv tau nyiaj tsis sib npaug los yeej khwv rau lub neej ces txawm tias tej nyiaj ntawd yuav nyiab nyob nyias ib lub npe ntawm nkawm txij nkawm ntawd los yeej yuav raug coj los sib faib ua ke tias yog cov nyiaj hauv yus lub neej ces yeej saib ua ib qho xwb,' raws li Kws Liag hais.
Jamila hais ntxiv tias 'Cov khub uas lawv sib tso no mas lawv yeej muaj qhov nod coj los hais, lawv yeej hais tias qhov no mas tom bank tom government mas yeej teev uas ib tug twg npe xwb ces qhov no yeej yog lawv ntiag tug vim yog lawv lub npe, tab sis raws li tej cai tswj lub cuab yig (family laws) mas lawv tsis xav li ntawd, lawv xav tias tej nyiaj no yog ib qho khoom uas tsim tau hauv yus lub neej ua ke, wb ob leeg sib pab thiaj li tau thiaj li muaj qhov nod, ces txawm phau ntawv khaws nyiaj ntawd yog ib tug twg lub npe xwb los yeej yog ob leej tug.'
Thaum sib yuav ntawd ib tog txij nkawm twg ho coj tau ib yam dab tsi nrog nws los thiab ho tau muab teev tseg ua ntau ntawv pom zoo rau sab nyiaj txiaj (Financial agreement) lawm ces yog ob leeg ho ua tsis tsheej neej, ua neej tsis kav laus es ho sib cais nyias mus nyias lawm ces lwm tus yuav tsis muaj cai tau lwm tus tej peev txheej (nyiaj txiaj, vaj tse) uas ib tug coj los rau lub neej vim nws yeej khwv tau ua ntej yuav los pib lub neej nrog yus lawm raws li Kws Liag hais, ces yuav yog ib daig ntawv tseem ceeb heev uas yuav tau ua raws yog thaum ua tsis tsheej txij nkawm lawm.
Tsis tas li ntawd los yog tias ob tug neeg los sib yuav/nyob ua ke li rau lub caij luv luv li ib ob xyoos xwb ces kev cai tswj tsev neeg (family laws) ces yuav hais tias tej zaum ib tug twg yuav tsis muaj feem xyuam tau lwm tus tej peev txheej.
'Vim hais tias yus yeej tsim tau yus lub tsev no thiab yus yeej muaj yus lub tsev no thaum yus los pib yus lub neej lawm, thiab lub neej los twb mus tsis tau ntev, neb txoj kev sib pab rau lub tsev, thiab cov kev neb ob leeg yuav muab neb tej nyiaj txiag los sib faib sib pab ua ke los tseem tsis tau muaj caij nyoog ntev txaus, ces yuav tsis muab coj los ntsuam tias yog yus tus khub li, yus nqa los ces yeej yog yus li xwb,'
'Tiam sis yog tias yog tias neb yeej ua tau lub neej nyob ua ke los ntev ntev 10 txog 30 xyoo lawm ces txoj kev sib pab nyiaj txiaj, kev sib pab los ntawm cov kev sib txhawb dag zog rau nkawv lub neej no ces yuav muaj feem xyuam ntau dua nyob hauv. Txawm tias yus tsis txhawb nyiaj txiag mus yuav los yog mus kho lub tsev los yus yeej txhawb lwm yam rau lwm yam rau lub neej lawm, ces yus tus txij nkawm yuav muaj feem xyuam rau yus lub tsev txawm tias yus yeej yog tus xub xub coj los rau lub neej,' raws li Jamila hais.
Tab sis yog tham txog ntawm Hmoob tej neeg zejzog ces Kws Liag Xyooj hais tias yog thaum sib nrauj lawm ces 'Hmoob yeej tsis tshua siv tsev hais plaub mus pab hais, tab sis tsuas hais ntawm lawv tus kheej los yog tsev neeg los nrog pab hais xwb' yog tham txog cov kev faib vaj tse, me nyuam, nyiaj txiaj los yog tej qub txeeg qub teg.
Raws li Kws Liag Xyooj (Jamila Xiong) hais ces 'Tej neeg sawv daws tsuas xav tias family laws no tsuas tham txog tsev neeg nkaus xwb, tab sis qhov kuv xav qhia rau sawv daws mas kev cai tsev neeg no yeej tsis yog cuam tshuam txog tsev neeg nkaus xwb. Vim tias thaum yus txiav txim ib rooj plaub ntug no ces yus yeej yuav mus kho txog los pab txog tej teeb meem tag nrho hauv lawv lub neej, txawm tias yus yuav pab lawv daws plaub hauv lawv lub neeg xwb los yeej yuav cuam tshuam txog tias seb tus niam los yog tus txiv ua hauj lwm cuam tej zaum yus kuj yuav mus pab lawv daws nrog lawv tus tswv lagluam, vim rau qhov tias tos tej no muaj feem xyuam los yog cuam tshuam txog cov kev faib tej nyiaj txiaj uas ib tug twg khwv tau los uas yuav tau coj los sib faib hauv lub neej vim ib txhia tsis sib nkag siab, thiab pheej hais tias ib tug twg khwv tau dua qhov nws qhia rau lwm tus, los sis ib tug twg ua hauj lwm tab sis lwm tus tsis paub tias khwv tau nyiaj npaum li cas, nws tseg tau nyiaj ntau npaum li cas, ces thiaj yuav tau nrog tus tswv lagluam tham los yog yuav tau sau ntawv rau tax office (Australian Tax Office - ATO), ces tej family laws no thiaj muaj ntau yam cuam tshuam nrog lwm yam kev cai thiab,'
Tab sis yog tham txog daim ntawv will (daim ntawv faib qub txeeg qub teg cuab yeej cuab yam rau tsev neeg thaum leej niam/leej txi ib tug twg tas sim neej) mas zoo li Hmoob yeej tsis tshua siv.
'Raws li kum pom mas peb Hmoob mas yeej tsis tshua siv daim ntawv will - daim no no yog daim cim cia hais tias yog ib hnub twg yus tas sim neej lawm yus tej qub txeeg qub teb yus yuav muab rau leej twg, tsis hais yus tsev neeg, yus tej phooj ywg los yog lwm tus neeg sab nraud uas yus xav muab rau, peb Hmoob tsis tshua siv daim ntawv no od!', raws li Kws Liag Xyooj hais.
'Hais txog daim will no mas yog ib daim ntawv tseem ceeb heev, vim tias yog muaj daim ntawd no lawm ces yus yeej qhia meej meej rau yus tsev neeg tseem nyob tom qab tias seb yus xav kom lawv muab yus tej qub txeeg qub teg coj los sis coj los sib faib li cas kom lawv thiaj ntseeg tau hais tias qhov ntawd yeej yog yus txoj kev xav thaum yus tseem ua neej nyob uas yus xav kom ua. Thiab yog tias ho tsis muaj daim ntawv will no no ces yog thaum yus tsis muaj txoj sia nyob lawm ces yus tej neeg yus tso tseg rau tom qab tsis hais yus tus poj niam, yus tus txiv, yus tej me nyuam lawv yeej tsis paub tias hauv yus lub siab yus xav kom muab tej no coj los sib faib li cas, ces tsam ib pliag ho ua ib rooj plaub rau lawv uas tsis yog tej yam yus xav tau. Ces yog tias yus ho npaj sau tau daim ntawv will no tseg cia ces yuav yooj yim dua rau cov tom qab, lawv yeej paub tias yus yeej muaj dab tsi rau yus tej zeem muag ntawd lawm,' raws li Kws Liag Xyooj hais.
'Kuv yeej xav hais rau peb Hmoob sawv daws tias peb Australia no txoj cai thiab tej tsev hais plaub yeej nyob ntawd rau txhua leej txhua tus siv, thiab yeej yuav pab tau sawv daws thaum muaj teeb meem muaj kev tsis sib nkag siab, kuv yeej xav qhia tias sawv daws yeej muaj peev xwm ntseeg siab (tso siab) tau rau tsoom fwv tej txheej txheem no thiab kom siv tej tsev hais plaub no los daws tej teeb meem thiaj li tsis nyuaj. Tej yam teeb meem uas yus tsis coj mus sab laj rau tej neeg sab nraud uas lawv yeej pab tej neeg los lawm no ces yus yeej tsis paub hais tias txoj kev pab no nws yooj yim npaum li cas. Yeej xav tias tsam nyuaj khiav ntaub ntawv ntau, tab sis tej zaum kuj tsis yog li ntawd thiab tej zaug lawv kuj yuav pab yus daws tau yooj yim dua yus coj los hais rau yus tus kheej tom tsev los yog nrog yus tej kwv tij neej tsa,'
Mloog tau hnub zwj Teeb (Thursday) 6 pm, hnub zwj Hnub (Sunday) 11 am, los yog koom tau ntxiv ntawm , , thiab . Downloadthiab caum